Kazlų Rūdos savivaldybė - kazluruda.lt

Aprašymas:	Informacija apie savivaldybę, jos istoriją, administracijos veiklą ir teikiamas paslaugas. Savivaldos raida ir įtaka vietos bendruomenei 1999 m. pabaigoje, vykdant Lietuvos Respublikos administracinę teritorinę reformą, buvo numatyta steigti naują administracinį teritorinį vienetą – Kazlų Rūdos savivaldybę. Kazlų Rūdos savivaldybė juridinį statusą įgijo po 2000 m. kovo 19 d. rinkimų į savivaldybių tarybas. 2000 m. balandžio 4 d. meru išrinktas Lietuvos centro sąjungos narys Valdas Kazlas, kuris inauguruotas 2000 m. gegužės 14 d., minint 256-ąsias miesto gimimo metines. 2003 m. balandžio 4 d. Valdas Kazlas meru išrinktas antrai kadencijai. 2004 m. gruodžio 16 d. meru išrinktas Aidas Vaišnora. Po 2007 m. Savivaldybių tarybų rinkimų 2007 m. balandžio 5 d. meru tapo partijos "Tvarka ir teisingumas" narys Česlovas Pečkys. 2008 m. rugsėjo 10 d. Savivaldybės meru buvo išrinktas nepartinis Valdas Merkevičius. Kiek daugiau nei po metų, 2009 m. rugsėjo 22 d. Tarybos nariai meru išrinko Tėvynės sąjungos partijos atstovą Algirdą Ališauską. * Kazlų Rūdos savivaldybės teritorija yra pietinėje Lietuvos dalyje. Kazlų Rūdos mieste ir keturiose seniūnijose – Antanavo, Jankų, Kazlų Rūdos ir Plutiškių – gyvena apie 15 tūkst. žmonių. Savivaldybės teritorija – 554 km2, apie 60 proc. ploto užima miškai. Per teritoriją teka nedidelės upės: Pilvė, Jūrė, Vabalkšnė, Judrė, Nova, Višakis. Savivaldybė ypač daug dėmesio skiria švietimui, kultūrai, sportui Savarankiškai dirba Kultūros centras ir Sporto centras, bibliotekų tinklas bei Priešgaisrinė tarnyba. Kazlų Rūdos kultūros centras rūpinasi krašto gyventojų kultūros ugdymu, bendrosios bei krašto kultūros puoselėjimu ir tęstinumu. Kazlų Rūdos sporto centras apima visą savivaldybės sportinio darbo organizavimą. Biblioteka – ne tik informacijos kaupėja ir saugotoja, bet ir jos skleidėja, atvira ir patraukli visuomenei. Savivaldybėje veikia 30 įvairių visuomeninių organizacijų, draugijų, profesinių sąjungų, bendrijų, klubų. Kazlų Rūdos savivaldybė teikia finansinę paramą smulkiam ir vidutiniam verslui, kurio raidos pagrindą sudaro 400 veikiančių įmonių. Susikūrusias kaimo bendruomenes jungia Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacija. Savivaldybė vykdo bendruomenių rėmimo programą. Pagrindinės Kazlų Rūdos savivaldybėje plėtojamos veiklos sritys – pirminis medienos apdorojimas, medienos dirbinių gamyba, krosnių ir krosnių degiklių gamyba, bendroji statinių statyba, krovinių vežimas, maisto pramonė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, paslaugų teikimas. Kazlų Rūdos savivaldybė – viena iš miškingiausių Lietuvoje, todėl garsėja puikiais medžioklės plotais, čia taip pat gausu įvairių grybų ir uogų. Per savivaldybės teritoriją teka 7 nedidelės upės, kuriose veisiasi įvairių žuvų ir vėžių. Miškingose upių vietose gyvena ūdrų ir bebrų. Visos upės yra užtvenktos, o jų tvenkiniai pritraukia ne tik poilsiautojų, bet ir žvejų. Čia galima sugauti lydekų, lynų, kuojų, karpių, karosų, ešerių, karšių, raudžių ir kitų gėlųjų vandenų žuvų. Kazlų Rūdos savivaldybėje plėtojama ir komercinė žvejyba. Šia veikla verčiasi Bebruliškės kaime įkurta uždaroji akcinė bendrovė „Karpis“. Savivaldybę garsina tautodailininkai ir amatininkai. Kiekvienais metais, minint Kazlų Rūdos miesto gimimo metines, yra rengiamos amatininkų ir tautodailininkų mugės, kuriose galima ne tik pasigėrėti liaudies meistrų sukurtais dirbiniais, bet ir jų įsigyti. Daugelis senųjų Lietuvos amatų (drožyba iš medžio, lipdymas iš molio, keramika, pynimas iš vytelių, mezgimas, audimas, siuvinėjimas) dar gyvi Kazlų Rūdos tautodailininkų darbuose. Šiame krašte dažnai rengiami plenerai, į kuriuos atvyksta vietiniai ir svečiai tautodailininkai. Dėl to Kazlų Rūdos mieste ir jo apylinkėse gausu puikių medinių koplytstulpių ir medžio skulptūrų, skirtų įžymiems krašto ir Lietuvos veikėjams atminti. Miesto skverą puošia drožiniai, kuriuos sukūrė pleneruose dalyvavę tautodailininkai. Skvero centre stovi didžiausia skulptūra, kurią sudaro trys deivės – teisingumo, meno ir kultūros bei miesto globėja. Ši skulptūra pastatyta Kazlų Rūdos savivaldybės įkūrimo proga. Kazlų Rūdos kraštas išaugino daug garsių Lietuvos veikėjų. Prezidento K.Griniaus kapas Mondžgirėje ir jo gimtinė Selemos kaime bei kryžius signatarui P.Dovydaičiui Višakio Rūdoje – istorijos paminklai. Lankytinas yra septynių partizanų kapas naujosiose Kazlų Rūdos kapinėse, paminklas tremtiniams Kazlų Rūdoje. Medinė šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčia Višakio Rūdoje, pastatyta 1883 m., – vienas gražiausių medinių Užnemunės sakralinių statinių. Daug legendų ir pasakojimų gaubia Višakio Rūdoje esantį žmonių vadinamąjį stebuklingą šaltinėlį, kuris turi gydomąją galią. Žmonių pasakojimai byloja, jog čia pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija, todėl prie šaltinėlio yra pastatyta koplyčia. Antanavo kaimo senojo parko teritorijoje XVII amžiaus pabaigą mena medinė šešiakampio formos koplyčia. Savivaldybėje gausu istorinės vertės senųjų kapinaičių. Įdomus Miško muziejus, kuriame gausu įvairiausių eksponatų: seniau naudotų miško sodinimo ir kirtimo įrankių, Kazlų Rūdos miškuose sutinkamų žvėrių ir paukščių iškamšų. Čia saugomos ir botaninė bei dendrologinė kolekcijos, supažindinančios su miškų augalija ir kenkėjais.
Adresas:	kazluruda.lt
Pavadinimas:	Kazlų Rūdos savivaldybė
Kategorija:	Regionai